Andriaus Ramono (ultra distancijų bėgiko, triatlonininko, Lietuvos Olimpinės rinktinės gydytojo) atsiliepimai apie SUUNTO Ambit2

  

Gerai atsipūtęs po varžybų dar kartą pažvelgiau į Movescount laikrodžio informacijos saugyklą ieškodamas priežasčių, kodėl taip gerai sudalyvavau, ir ką galėjau padaryti dar geriau. Iš gausybės grafikų svarbus yra šis, kuriame rodomas širdies pulsas ir oro temperatūra. Labiausiai krinta į akis tai, kad pulsas aštuonis kartus bėgimo metu staiga trumpam nukrenta iki beveik 100 dūžių per minutę ribos. Tai nėra nualpimai, o viso labo trumpi sustojimai privalomuose pasižymėjimo ir vandens bei energijos pasipildymo stotelėse. Akivaizdu, kad šiose stotelėse praleidau tikrai mažai laiko, o tai, kad pulsas atsistatydavo net ir po aštuonių valandų bėgimo iki 100 dūžiui per minutę artimos ribos, rodo, kad fizinis pasirengimas varžyboms buvo pakankamas, nors maniau priešingai. Nepaisant to, antroji bėgimo pusė man buvo sunkesnė, ir priežastis greičiausiai ne didelis skysčių netekimas (nes tuomet širdies pulsas į pabaigą dažnėtų, o atsitiko priešingai), o kažkokia kita priežastis. O toji priežastis – oro temperatūra. Labai akivaizdžiai matosi, kad antroje varžybų pusėje kylant temperatūrai, pulsas proporcingai mažėja, nepaisant nemažėjančio bėgimo intensyvumo. Tai patvirtina jau seniai sporto fiziologijoje diskutuojamą tiesą, kad smegenys jausdamos perkaitimo pavojų “pareguliuoja” bėgimo intensyvumą, nepaisant to, kad visos kūno sistemos veikia gerai. Tačiau tuo galima pasinaudoti ir savo naudai. Žinant, kad varžybos vyks karštomis oro sąlygomis, ne tik pasirūpinti reguliarių skysčių vartojimu, tačiau į startą stoti gerai prisitaikius prie karščio (t.y. praleisti bent dešimt dienų tose oro sąlygose) bei mažesnio įmanomo kūno svorio (nes didesnė kūno masė pagamina daugiau šilumos).